Tu mano gyvenimo saulė, Tu mano gyvenimo žvaigždėtas dangus, Nieks mūsų išskirti negali, Nes Tu man brangiausias žmogus… Paprašysiu aš drugelio, kad nuskristų pas tave. Prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane! Ar žinai, kodėl saulės zuikučiai tokie linksmi? Todėl, kad šiame pasaulyje Tu esi! Ar žinai, kodėl menulis žiūri žemės kryptim? Į Tave! Jis juk žiūri kartu su manim!

Būk teisi, kad tikėtų, Būk graži, kad mylėtų, Būk ugnim, kad per lietų Pas tave pasišildyt atbėgtų Būk tu saule visiems, O vienam būk žvaigžde…

Turėk svajonę didelę, lyg žemę ir neaprėpiamą, lyg vasaros dangus. Turėk svajonę amžiną, neramią, nes be svajonės esi dar ne žmogus…

Nesistenk būt gražiausia gėle – Gražios gėlės nežydi ilgai.. Būk tylia, paprasta ir gera Ir visi bus aplinkui draugais.. Sužydėk – tik nebūk per ryškia.. Nedalink savo grožio visiems Ir žinok ateis tas – kas nuskins Pavadinęs gražiausiu vardu..

Gyvenk ne dulkelė, Ne smilga pakelės. Lakštingala ne visą naktį suokia. Gyvenimo prasmės ir laimės didelės Pigiai nepažadėk, lengvai neatiduok. Jei likimas nepasiųs Tau laimės žvaigždės, Būk pati žvaigžde.

Gyvenimas – audringas šokis, Dažnai širdis skausmų pilna, Bet Tu pro ašaras šypsokis, Sakyk , gyvenimas – daina !

Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti, Ko trokšta kūnas, siela ir jausmai, Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai To tikslo, kam šioj žemėj gyveni! Daug daug dar vasarų žieduotų Sveikatos, džiaugsmo, laimės didelės, Ilgiausių metų ir skambiausių posmų Tegul likimas dar nepagailės…

Tu kažkam saulė atmerktom akim, šviesi diena tamsiom naktim. Tu kažkam juokas ir širdis, tu kažkam džiaugsmas ir viltis….

Tavo vardas gražesnis už saulę Ir už tūkstančius aukso žvaigždžių, Tavo vardas man vienas pasaulyje, Kurį aš taip širdy branginu..

Moters dalia tikrai sunki, bet nepalūžtame kely. Mes mokam džiaugtis ir mylėti, svajoti, juoktis ir kentėti. Linkiu stiprybės, ištvermės, sveikatos ir geros kloties. Sveikinu su gražiausia švente – Moters diena!