Netikėkit, kad krintantys lapai neša vien liūdesį, Netikėkit, kad sužaliavę medžiai neša vien tik džiaugsmą. Visko bus – džiaugsmo ir liūdesio, Tik neparodykit ašarų kitiems. Visad šypsokitės ir būkit laimingi!

Netenkam rodos tik vienos dienos, Bet štai jau metai metams tiesia ranką. Per baltus pušynus takais sidabriniais, Žvaigždėtąją naktį ateis vėl Naujieji. Te atneša džiaugsmą jie saulėtą, tyrą, Tebūna laimingi, sėkmingi ir prasmingi.

Nemiegokit tą naktį, kai žvaigždės krinta Ir danguje žiba tūkstančiai akių. Tą naktį meilė kiekvienam atgimsta, Ir išnyksta kerštas iš žmonių širdžių…

Nebėra gėlių, visas šalna nuskynė, Atšiaurūs vėjai blaškos už langų. Apgaubk skara pečius, krūtinę, Prie židinio susėskime ratu.

Negrįžta niekados praėję metai, Atgal nėra nei kelio, nei takų. Tegul nusineša jie liūdesį ir skausmą, O atneša daug nuostabių dienų.

Naujųjų metų naktį, kada snigs žvaigždėm, Kada senas mėnulis, susipynęs į dangaus skliautą, Džiaugsis kartu su žmonėmis. Būkit laimingi! Sutikit Naujuosius Su viltimi, džiaugsmu ir šypsena!

Naujųjų metų naktį tylią, Tu būk laiminga, neliūdėk, Nes ši naktis pati gražiausia Ir būna metuose tik vienąsyk.

Kai rodyklė prie dvylikos slenka, Visa žemė paskendus rūke, Leisk, paspausti tau ranką, Su Naujaisiais pasveikint tave!

Naujieji metai keliauja pušynais, Visą žemę šią naktį apeis. Ir karščiausius kraštus, ir ledynus, Bet sustos ir ties Jūsų langais.

Naujieji Metai tėviškės padangėj O vakaras toks nuostabiai gražus. Linkiu daug laimės Tau šiandieną Ir vien tik laimės per visus metus.