Su metais pajuntame gyvenimo kainą, Su metais jausmai užsigrūdina. Juk, būna, pavasarį šalnos užeina Ir būna pavasaris rudenį. Kad nuramint gyvenimui širdį, Išsaugot liepsnojančią jauną, Ir meilė, kaip saulė sušildo, Tos šalnos rudens neužgauna. Su metais ir vingiai kely išsiskiria, Širdis ir jausmai užsigrūdina. Todėl nešk savo pavasarį šviesų Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.
Prabėgo metai tarsi rūkas kloniais, Tarsi daina vakarė sutemų. Nuskriejo metai tarsi pienės pūkas, Pribarstė plaukus žiedlapių baltų. Jų buvo ir prasmingų, ir laimingų, Ir tarsi akmenys sunkių. Užtad šiandieną iš širdies Tau linkim Laimingų metų ir ilgų.
Te sekundės Jūsų nušvinta minčių aušroje, Te minutės nubėga svajonių takais. Tegu valandos Jūsų ištirpsta vilties ugnyje, Tegu dienos nušvinta laimės žiburiais. Te savaitės Jūsų klega su brangiais draugais, Tegu mėnesiai prabyla permainų balsais. Tegu metai Jūsų kvepia pergalių žiedais, Te gyvenimas lyg knygoj susirašo sakiniais – Nuoširdžiais, prasmingais ir darniais…
Jaunystė – tai margas drugelis. Jaunystė – tai sapnas puikus. Jaunystė – tai lauko vėjelis, Kuris greit aplenkia visus.
Gyveni ir mokaisi kas dieną, Bet gyvent nemoki ir gana. Dvelkia, dvelkia mėnesiena Be naudos sudužusi diena. O gyventi duota mums tik kartą, Tiktais kartą perdega širdis. Pažiūrėsi, jau ruduo už vartų, Jau už lango nyksta praeitis. Neatleis dienų, kurias su vėjais Prašvaistei be atgarsio kely. Ar ošei lyg gluosnis apdulkėjęs Apie mažą laimę nuošaly.
Jaunystė – juoko pilna, Jaunystė – tai daina. Jaunystė – meilės pasaka, Tik nuostabiai trumpa.
Tik jūs negeskit žvaigždės – Su širdimi suraskite į tolį bendrą taką. Gyvenimas – nemirštanti giesmė, Ji ir pro skausmą apie laimę šneka.
Ant Tavo gyvenimo kelio Lai byra gražiausi žiedai. Iš jų pasirinki tik vieną, Kuris Tau žydės amžinai.
Linkiu, kad tavo akys skausmo nematytų, Ir lūpas puoštų šypsena gera. O jei skaidrus lašelis į skruostą nukristų, Linkiu, kad tai būtų tik džiaugsmo ašara tyra.
O kokia nežemiška didybė, Žemėje, gėlėj ir žmoguje. Niekas niekam nieko nepavydi, Nes kiekvienas pilnas savyje. Nes kiekvienas didelis kaip lašas, Ir visi su saule artimi. Niekada žmogus nebuvo mažas, Jeigu jis tik buvo savimi.