Neslėpsiu, tėti, kartais trūko tavo juoko, Gal tai todėl, kad sunkų kryžių tau likimas skyrė nešt. Myliu tave, kaip nemylėsiu nieko kito, Tavosios sielos grožis mane įkvepia gyvent. Su Tėvo diena.
Temos Archyvai: Tėvo dienos sveikinimai
Mintie, pilna linkėjimų šviesos, Skrisk pūko lengvumu pas širdžiai mielą… Nutūpus ant ramios jausmų bangos Jam išdainuoki tai, ką kalba mano siela… Su tėvo diena !
Su Tėvo diena, mylimas, brangusis. Džiaugiuosi, kad esu širdies Tavosios pusė.
Metų rūpesčius kantriai nešei, Visus maloniai sutikdavai prie slenksčio, atradęs gerą žodį, išmintingą patarimą. Turtingi esame Tavo rūpesčiu ir meile, laimingi būdami kartu. Tad tegul dar žydi Tavo gyvenimas, te sielvartas neskaudina širdies. Linkim sveikam ir laimingam sulaukt dar kitos Tėvo dienos.
Paimk ant rankų mielas tėti! Aš noriu saulės pažiūrėti. Jinai už debesėlio ten bus, O tu tėtuk, tikrai stiprus. Stipriais pečiais uždenk nuo vėjo, Kol dar aš maža bėginėju. Aš tau meilę dovanosiu, Užaugus aš tave globosiu….
Tu visų pirma buvai žmogus Besimokantis iš daromų klaidų, Visų antra – tėvas nuostabus, Besirūpinantis saugumu vaikų. Nevisad suprasdavau tave Ir pritardavau ne visada aš tau, Bet visad žavėjaus tavo vidine jėga, Kuri keldavo, suklydus vesdama toliau. Tu sugriaudavai tuščius idealus, Mokydamas džiaugtis tuo, kas realu. Tu visų pirma buvai žmogus, Besimokantis iš daromų klaidų.
Tarytum ąžuolas stiprus ir ištvermingas, Tarytum medis Tu šioj žemėje esi. Žmogus gyvena, kad jis būtų reikalingas, Kad jo darbais gėrėtųsi visi, visi. Mes linkim, Tėti, ąžuolų žalių tvirtybės, Jaunatviškos minties ir vyriškos jėgos. Tegu gyvena Tavyje galia jaunystės, – Kaip gyvena paukščiai miško ąžuoluos.
Gyvenimas – kaip obelis sode, Mažučiam pumpure jis slepiasi, Paskui su vėtromis kovoja, Vis auga, vis labiau keroja, Sužysta sniego baltuma, Bet tik labai trumpam deja. Ir štai ruduo jau atkeliavo. Bet derlių atnešė jis gražų. Sultingų vaisių, obuolių, Jūs pažiūrėkit kaip gražu! Gyvenimas, kaip obelis, Kurią ruduo apdovanoja. Prabėga metai, bet žmogus, Kaip sodas,… Skaityti toliau »
Tegul ištirps žvakučių liepsnoje Širdžių ledai ir laiko gruodas. Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose Vilties ugnis lyg pranašas paguodos. Tegul jie bus ir saulėti, ir šviesūs Šakelėj eglės, vasaros daiguose. Tegul atneš ko metų metais ieškom. Ir laimė Jus lydės visuose keliuose.
Paklaidžioję likimo vingiais, Pažinę laisvę ir vargus, Sušilti visada sugrįžtam Į mylimus tėvų namus. Prie mielo židinio susėdę, Vėl pasijusime maži, O visos negandos ir bėdos Išeis kažkur toli toli..